Camptosaurus

Se Vükiped: sikloped libik
iCamptosaurus
Edadeadöl (fösil)
Dadiläd nolavik
Regnum: Animalia
Phylum: Chordata
Classis: Sauropsida
Superordo: Dinosauria
Ordo: Ornithischia
Subordo: Cerapoda
Infraordo: Ornithopoda
Familia: Camptosauridae
Genus: Camptosaurus
Marsh, 1885

C. dispar (Marsh, 1879) (bid patedik)

C. depressus Gilmore, 1909

C. hoggi (Owen, 1874)

C. prestwichii (Hulke, 1880)

Elaf Camptosaurus äbinon el genus dinosauras honedilabik ä planifidöl dona-Yurata. Nem at sinifon: lasär blegik, bi, ven ästanon su futs fol, koap onik äbinon bo blegik (in Vöna-Grikänapük, kamptos = blegik, e sauros = lasär).

Tüv e bids[redakönredakön fonäti]

Elaf Camptosaurus päbepenon balidnaedo fa Othniel Charles Marsh ün 1879. Nem votik, kel pämobon pro el genus at, äbinon Camptonotus, siämü bäk blegik.

Fösils dinosauras at petuvons gretadilo in Nolüda-Merop; bomem labü nem Camptosaurus prestwichii ye pätüvon in Chawely Brick Pits, Cummor Hurst, in Oxfordshire, Linglän. Fösil at pätuvon, ven träm pävabükon ini lubelaflan, e päbepenon ün 1880 fa hiel Hulke as Iguanodon prestwichii, poso päpladon ini el genus nulik, Cumnoria, poso dönu ini el genus Iguanodon, e fino ini Camptosaurus (fa Lyedekker ün 1889).[1]

Vönalifav[redakönredakön fonäti]

Elaf Camptosaurus (bomem no lölöfik), se Mused Natajenava di Oxford.

Els Camptosauria daülik gretikün älabons lunoti metas 7. Älabons koapis vetik, ab äkanons golön su futs fol, ed i su futs tel, ven ävilons.

El genus at binon ba röletaf büogolafa dinosauras grupas Iguanodontidae e Hadrosauridae. Luveratiko äfidon planis smalik me honed papagafomik oka.

Literat[redakönredakön fonäti]

  1. Benton, M. J., e P. S. Spenser. 1995. Fossil Reptiles of Great Britain. Chapman & Hall. ISBN 0-412-62040-5.

Yüms plödik[redakönredakön fonäti]